„Swedbank“ ekonomikos apžvalga: Lietuva (lietuvių k.) - 2013 m. spalio mėn.
Lėtėjantį eksporto augimą amortizuos vidaus paklausa

Nekeičiame Lietuvos ekonomikos augimo prognozių – 2014 metais, kaip ir šiemet, BVP padidės 4 proc., o 2015 metais augimas paspartės iki 4,5 procento. Tikėtina, kad šių metų pabaigoje infliacija bus šiek tiek mažesnė nei prognozuota anksčiau – ji sumažės iki 1,3 proc. ir išliks žemiau Mastrichto kriterijaus. Pagrindiniais iššūkiais išliks struktūrinės reformos ir viešųjų finansų balansavimas.



Nepaisant pastarojo nerimo dėl galimo JAV nemokumo bei karinės intervencijos Sirijoje, šiuo metu išorinė ekonominė aplinka gerėja. Euro zonos ekonomikos augimo nebeslopins biudžeto deficito mažinimo priemonės, įmonės bei gyventojai taupys mažiau, o tai leis sparčiau kurti naujas darbo vietas bei didins paklausą vienoje pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemsiančių pasaulio ekonomikos, ypač išsivysčiusių rinkų, atsigavimą bus išliekanti palanki centrinių bankų pinigų politika. Prognozuojame, kad JAV bazinės palūkanos bus pradėtos didinti tik 2015 m. viduryje, o Europoje dar vėliau – 2015 m. pabaigoje. Dar bent dvejus metus bazinės palūkanos išliks arti nulio, o ir vėliau jos didės labai nuosaikiai – centriniai bankai verčiau rizikuos sukelti šiek tiek didesnę infliaciją nei per anksti nuslopinti trapų ekonomikos augimą. Teigiamos įtakos ekonomikos augimui turės ir tai, kad JAV federalinių rezervų sistema ilgiau nei prognozuota didins pinigų pasiūlą, o panašių priemonių vėl imtis gali ir Europos Centrinis Bankas.

Šių metų vasarą eksporto augimas Lietuvoje pastebimai sulėtėjo ir, tikėtina, nebepakartos sparčių praėjusių metų ir pirmojo šių metų pusmečio augimo tempų. Pramonės ir eksporto augimo sulėtėjimą daugiausiai lėmė prastesni stambiosios pramonės – naftos produktų ir trąšų gamintojų – rezultatai, tačiau dauguma kitų sektorių išliko konkurencingi ir toliau sparčiai didino gamybos apimtis. Apdirbamosios gamybos, išskyrus naftos produktų gamybą, metinis augimas rugsėjo mėnesį siekė 7,8 proc. ir buvo sparčiausias per pastaruosius penkis mėnesius. Vis tik spartaus pastarųjų metų pramonės ir eksporto augimo tikėtis nebereikėtų – konkurencija užsienio rinkose padidėjo, todėl užimti didesnę rinkos dalį be papildomų investicijų bus gana sudėtinga. Užsienio prekybos perspektyvas gali dar labiau pabloginti prasta Baltarusijos ekonominė padėtis bei rizika, jog įtampa tarp Rusijos ir ES užsitęs.



Šviesesnes tendencijas įžvelgiame vidaus rinkoje ir prognozuojame tolimesnį namų ūkių vartojimo augimą, kuris įgavo pagreitį šių metų vasarą. Tam didžiausios įtakos turės žema infliacija bei teigiamos tendencijos darbo rinkoje – registruotas nedarbo lygis pirmą kartą po krizės nukrito žemiau 10 proc. ribos, o jau beveik pusmetį nemažėjantis ir apie 30 tūkst. siekiantis laisvų darbo vietų skaičius rodo, kad nedarbo mažėjimo tendencija tęsis. Spartėjantis realaus darbo užmokesčio augimas, istorinėse žemumose išliekančios palūkanų normos bei akivaizdžiai atsigaunanti būsto rinka ir toliau teigiamai veiks gyventojų lūkesčius ir skatins vidaus paklausą. Nekeičiame darbo rinkos prognozių – 2015 nedarbas sumažės iki 8,5 proc., o vidutinio darbo užmokesčio augimas 2014 ir 2015 metais paspartės iki, atitinkamai, 5,3 ir 6,1 procento.


Nors valdžios sektoriaus finansų deficitas toliau mažės ir 2014 metais nebesieks 2 proc. BVP, ilgalaikės struktūrinės problemos nėra pašalintos. Bent iki 2016 metų valdžios išlaidų augimą apribos fiskalinės drausmės įstatymas, reikalaujantis valdžios sektoriaus deficito ir BVP santykį mažinti bent vienu procentiniu punktu per metus. Tuo pačiu metu įsipareigojimas didinti ir kompensuoti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus ir kai kurias socialines išmokas užkirs galimybes didinti finansavimą visoms kitoms sritims.

Lietuva, turėdama vienas mažiausių biudžeto pajamų ES tuo pačiu metu išlaiko vieną didžiausių viešųjų sektorių – beveik trečdalis visų užimtųjų dirba ne privačiame sektoriuje, dvigubai daugiau nei EBPO šalių vidurkis. To pasekmė – neadekvatūs viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, neviliojantys jame dirbti jaunų ir gabių specialistų, bei neužkertantys kelio galimoms korupcijos apraiškoms. Tikėtina, kad į šią problemą ir į netvarius Lietuvos viešuosius finansus pavasarį dėmesį turėtų atkreipti ir Europos Komisija bei ECB. Vienas problemos sprendimo būdų – biudžeto pajamų didinimas, tačiau jis sunkiai įgyvendinamas reikšmingai nesumažinus šešėlinės ekonomikos ir mokesčių vengimo. Daugiau lėšų būtų galima gauti iš valstybės valdomų įmonių, tačiau progresas šioje srityje yra išsikvėpęs. Todėl reikėtų imtis esminės struktūrinės reformos – peržiūrėti kurios valstybės funkcijos yra perteklinės, kurios institucijos per didelės, o kurių apskritai galima atsisakyti. Viešojo sektoriaus ir jo teikiamų paslaugų optimizavimas įgalintų sparčiau didinti jo darbuotojų atlyginimus – mokėti kompetencijas atitinkantį darbo užmokestį. Iki tol teks gyventi su skurdžiu biudžetu ir ribotomis jo galimybėmis.


Jeigu turite klausimų ar komentarų, kviečiame susisiekti su Nerijumi Mačiuliu, 8 5 258 2237, Nerijus.Maciulis@swedbank.lt

Pagarbiai,

„Swedbank“ Makroekonominiai tyrimai


Prenumeruoti!
Šio laiško siuntėjas „Swedbank“ bendradarbiaujantis su „Brightly“. Laiškas yra siunčiamas asmeniškai.