„Swedbank“ ekonomikos apžvalga: Lietuva (lietuvių k.) - 2013 m. sausis
Blogiausia – praeityje, bet iššūkių dar liko

„Swedbank Economic Outlook“ leidinyje lietuvių kalba trumpai pristatomos pasaulio, Švedijos, Latvijos ir Estijos ekonomikų perspektyvos ir didžiausias dėmesys skiriamas Lietuvai. Plačiau apie kitas šalis prašome skaityti leidinyje anglų kalba.

Pasaulis:

  • Antrąjį 2012 m. pusmetį pasaulio ekonomika “vėso”, bet buvo ir įvairovės. JAV ir Kinijoje augimas spartėjo, o Japonija ir euro zona – recesijoje. Pasaulio BVP 2013 m. augs 3,1%, o 2014 m. - 3,4%, kiek mažiau nei anksčiau prognozuota.

  • Mūsų “kapanojimosi scenarijus” tapo įprastu reiškiniu ir jo tikimybė išaugo nuo 60% iki 65%. Padėties blogėjimo rizikos tikimybė (20%) ir padėties gerėjimo rizikos tikimybė (15%) tapo labiau subalansuotomis, jos siejamos su politine darbotvarke. Tiek JAV, tiek Europoje politikai šoka ant bedugnės krašto, tačiau gerai valdant padėtį namų ūkių, verslo ir finansų rinkų pasitikėjimas gali padidinti ir palaikyti augimą.

Lietuva:

  • 2012 m. ekonomika augo tiek, kiek prognozuota, tačiau namų ūkių vartojimas ir eksporto augimas buvo didesnis nei tikėtasi, o investicijų – mažesnis. Vidutinė metinė infliacija sumažėjo iki 3,1% ir buvo kiek didesnė nei prognozuota. Lietuva formaliai nepareiškė savo ketinimo stoti į euro zoną.

  • Tiek 2013 m., tiek 2014 m. BVP augimo prognozes sumažinome iki 4,0%. Tą daugiausiai lėmė prastesnės pagrindinių eksporto rinkų perspektyvos ir vidaus politikos neapibrėžtumas. Biudžeto deficitas ir toliau mažės, tačiau infliacija liks pagrindine kliūtimi narystei euro zonoje.

Latvija:

  • Per devynis 2012 m. mėnesius BVP augo 5,6%. Eksportas ir namų ūkių išlaidos užtikrintai augo, tačiau investicijų plėtra lėtėjo. Geresnis biudžeto valdymas ir didesnė tikimybė 2014 m. isivesti eurą padidino valstybės skolos reitingus ir atpigino skolinimąsi.

  • Augimas turėtų sulėtėti nuo 5,4% pernai iki 4,1% 2013 m. dėl silpnos išorės paklausos ir aršesnės konkurencijos eksporto rinkose. Augimas padidės iki 5% 2014 m., kuomet gyventojų pajamų mokestis toliau mažės, pagerės pasaulinė padėtis ir Latvija įstos į euro zoną.

Estija:

  • 2012 m. ekonomikos augimas žymiai sulėtėjo, tačiau euro zonoje išliko sparčiausias. Pagrindinis augimo variklis buvo investicijos į ES finansuojamus infrastruktūros projektus.

  • Dėl silpnos paklausos Šiaurės šalyse pirmoje 2013 m. pusėje eksporto rezultatai taip pat išliks silpnoki. Be to, valstybės finansuojamų investicijų taip pat bus kiek mažiau nei 2012 m. Todėl 2013 m. BVP augimo prognozę mažiname iki 3,1%. Augimas turėtų paspartėti 2014-aisiais.

Švedija:

  • Tris ketvirčius daugiau nei tikėtasi augusi Švedijos ekonomika paskutinįjį 2012 m. ketvirtį dėl silpnos išorės paklausos ir prastėjančių namų ūkių ir verslo nuotaikų kombinacijos smarkiai sulėtėjo.

  • 2013 m. pradžioje atsigavimas bus lėtas, tačiau vėliau dėl skatinančios ekonominės politikos, užsienio rinkų stabilizavimosi ir atsinaujinusio vartotojų noro išlaidauti atsigavimas paspartės. Augimas sieks 1,1% 2013 m. ir 2,5% 2014 m. Pagrindinis politinis iššūkis prieš 2014 m. rinkimus bus kova su nedarbu.
PDF „Swedbank“ ekonomikos apžvalga: Lietuva (lietuvių k.) - 2013 m. sausis

Jeigu turite klausimų ar komentarų, kviečiame susisiekti su Nerijumi Mačiuliu, 8 5 258 2237, Nerijus.Maciulis@swedbank.lt

Pagarbiai,

„Swedbank“ ekonominių tyrimų departamentas

Prenumeruoti!
Šio laiško siuntėjas „Swedbank“ bendradarbiaujantis su „Brightly“. Laiškas yra siunčiamas asmeniškai.
Norint peržiūrėti dokumentą PDF formatu, kompiuteryje turi būti įdiegta „Adobe Acrobat Reader“ programa. (Atsisiųsti čia)